2010 m. lapkričio 30 d.
2010 m. spalio 26 d.
2010 m. spalio 19 d.
2010 m. spalio 11 d.
Po kiekvieno skrydžio Australijos aviakompanijos Qantas pilotai užpildo specialų blanką (dar kitaip vadinamą skundų lapą), kuriame aprašo problemas,kilusias skrydžio metu ir kurias reikia pašalinti. Kompanijos inžinieriai skaito tuos lapus ir šalina problemas. Pašalinus problemą lapo apačioje parašoma, kokių veiksmų buvo imtasi, kad po to pilotas galėtų perskaityti prieš sekantį skrydį. Štai keletas realiai užregistruotų kompanijos Qantas pilotų skundų ir inžinierių atsakymai į juos. Reikia pažymėti, kad Qantas - vienintelė aviakompanija pasaulyje, kurioje iki šiol nebuvo nė vienos aviakatastrofos. Taigi, P - problema, S-sprendimas.
P: Pagrindinį vidinį kairįjį ratą beveik reikia keisti.
S: Pagrindinis vidinis kairysis ratas beveik pakeistas.
P: Bandomasis skrydis normalus, išskyrus per kietą automatinį nusileidimą.
S: Šio modelio lėktuvuose nėra įdiegta automatinio nusileidimo sistema.
P: Kažkas kabinoje atsilaisvino ir skleidžia garsus.
S: Kažkas kabinoje priveržta.
P: Autopilotas stabilaus aukščio palaikymo režimu duoda 200 pėdų per minutę žemėjimą.
S: Problemos ant žemės atkurti neįmanoma.
P: Įtariame, kad lango stikle atsirado įskilimas.
S: Įtariame, kad Jūs teisus.
P: Frikcinės kaladėlės stabdo greičio rankenos judėjimą.
S: Būtent tam jos ten ir įrengtos.
P: Neveikia radiolokacinė sistema.
S: Radiolokacinė sistema niekada neveikia OFF padėtyje.
P: Dešinės pusės šasi susidėvėjimo požymiai.
S: Požymiai pašalinti.
P: Trūksta trečiojo variklio.
S: Po neilgų paieškų trečias variklis rastas po dešiniuoju sparnu.
P: Lėktuvas keistai elgiasi.
S: Lėktuvas perspėtas, kad reikia būti paklusniam, skristi normaliai ir
neišdykauti.
P: Radaras dūzgia.
S: Radaras perprogramuotas kitam garsui.
P: Kabinoje pelė.
S: Į kabiną įleista katė.
P: Negyvi vabzdžiai ant priekinio stiklo.
S: Mes jau užsakėme gyvų vabzdžių.
P: Ausinėse neįtikinami garsai.
S: Garsai sureguliuoti iki įtikinamo lygio.
P: Kabinoje dunksėjimas, tarsi nykštukas belstų plaktuku.
S: Iš nykštuko atimtas plaktukas.
P: Salone daug musių.
S: Musės perskaičiuotos - jų kiekis atitinka leistiną normą.
P: Kabina purvina - netinka net kiaulėms.
S: Kabina išplauta - kiaulėms tinka.
P: Prietaisų panelėje pastebėti trys tarakonai.
S: Vienas užmuštas, vienas sužeistas, trečiam pavyko pasprukti.
P: Pagrindinį vidinį kairįjį ratą beveik reikia keisti.
S: Pagrindinis vidinis kairysis ratas beveik pakeistas.
P: Bandomasis skrydis normalus, išskyrus per kietą automatinį nusileidimą.
S: Šio modelio lėktuvuose nėra įdiegta automatinio nusileidimo sistema.
P: Kažkas kabinoje atsilaisvino ir skleidžia garsus.
S: Kažkas kabinoje priveržta.
P: Autopilotas stabilaus aukščio palaikymo režimu duoda 200 pėdų per minutę žemėjimą.
S: Problemos ant žemės atkurti neįmanoma.
P: Įtariame, kad lango stikle atsirado įskilimas.
S: Įtariame, kad Jūs teisus.
P: Frikcinės kaladėlės stabdo greičio rankenos judėjimą.
S: Būtent tam jos ten ir įrengtos.
P: Neveikia radiolokacinė sistema.
S: Radiolokacinė sistema niekada neveikia OFF padėtyje.
P: Dešinės pusės šasi susidėvėjimo požymiai.
S: Požymiai pašalinti.
P: Trūksta trečiojo variklio.
S: Po neilgų paieškų trečias variklis rastas po dešiniuoju sparnu.
P: Lėktuvas keistai elgiasi.
S: Lėktuvas perspėtas, kad reikia būti paklusniam, skristi normaliai ir
neišdykauti.
P: Radaras dūzgia.
S: Radaras perprogramuotas kitam garsui.
P: Kabinoje pelė.
S: Į kabiną įleista katė.
P: Negyvi vabzdžiai ant priekinio stiklo.
S: Mes jau užsakėme gyvų vabzdžių.
P: Ausinėse neįtikinami garsai.
S: Garsai sureguliuoti iki įtikinamo lygio.
P: Kabinoje dunksėjimas, tarsi nykštukas belstų plaktuku.
S: Iš nykštuko atimtas plaktukas.
P: Salone daug musių.
S: Musės perskaičiuotos - jų kiekis atitinka leistiną normą.
P: Kabina purvina - netinka net kiaulėms.
S: Kabina išplauta - kiaulėms tinka.
P: Prietaisų panelėje pastebėti trys tarakonai.
S: Vienas užmuštas, vienas sužeistas, trečiam pavyko pasprukti.
2010 m. rugsėjo 14 d.
Auksinės mokinių mintys.
Žinios, nauji dalykai − tai ne maistas, kuris susivirškina ir nieko nepalieka.
Grožis neturi sąvokos ar apibrėžimo.
Juk jokio senesnio pasaulyje daikto, kaip knyga, mes nerasime.
Knyga − tai malonus, įdomus daiktas.
Galiu duoti pavyzdį, kaip vyresnio amžiaus valdininkai, vadovai, direktoriai nenori priimti jauno, perspektyvaus žmogaus į darbo vietą, kur dirba niekam tikęs, kaip pavyzdžiui, elektrikas, kuris tik žino kaip lempoje pakeisti lemputę ir nesidomi naujomis technologijomis.
Knyga − tai krūva vienodo dydžio lapu, kurie surišti i viena krūvą ir surišti į viršelį.
Bet gamyklos savo atliekas pila į upę ir taip ją užteršia arba paleidžia į orą.
Knyga prasiskverbia pro storą šiuolaikinio žmogaus dvasinį kūną, įsiskverbia į širdį, protą, į pačią sielą.
Kiekvienas mūsų susiduria su vaikyste.
Įsitvirtinus gyvenime, belieka žmogui paskutinis noras, svajonė − susirasti savo vienintelę, išrinktąją.
Kažkada atsirado žmonija.
Mūsų gyvenimas kartojasi kiekvieną dieną.
Dažnai pasikartojanti paauglių problema − meilė.
Jei nori įgyvendinti, manau, svarbiausią gyvenimo tikslą − į gyvenimą išleisti palikuonį, turi draugystę pradėti ne proto, o charakterio sumetimais.
Ji buvo labai išsilavinusi, todėl kvepinosi kvepalais.
Miesto centre auga parkas, apsodintas mūsų tėvais.
Gimtadienyje mus vaišino tortu ir petardomis.
Vinco Kudirkos tėvai buvo paprasti kolūkiečiai.
Julius Janonis ėjo Nemuno pakrante, ir per jo skylėtas kelnes matėsi valstietiška poeto prigimtis.
Ir tada kunigaikštis Gediminas pasiuntė kryžiuočiams telegramą...
Kaktusas nukrito ant katinėlio ir sukniaukė iš skausmo.
Ana Karenina nesurado tikro vyro ir todėl atsigulė po traukiniu.
Visi poeto eilėraščiai buvo rimuoti, kas kitiems poetams retai pasitaiko...
Mano įsimintiniausia diena − tyli liepos naktis...
Italijoje Gogolis ilsėjosi nuo revizorių.
Senovėje beždžiones buvo plikos, bet kai atėjo ledynmetis, jos apaugo plaukais, ir tai padėjo joms tapti žmonėmis...
Žiemą miške neliko ne vieno čiulbančio paukštelio, išskyrus varną.
Kai nebūdavo vyro, Milda dažnai išeidavo į lauką, kol palaipsniui tapo moterimi.
Vartininko akys kaip ir jo kojos bėgiojo paskui kamuolį.
Šunų parodoje dalyvavo dogai, vilkšuniai, laikos, sargiai, bokseriai ir teisėjai.
Ant savo galo vabalas turi švieselę, kuria ir vilioja pateles.
Rašytoja buvo jautri daugelyje savo vietų...
Perskaitęs savo „Dievu mišką“ Sruoga sužinojo, kaip sunku jam buvo koncentracijos stovykloje.
Tiškevičiai, nors ir aristokratai, buvo inteligentiški žmonės.
Veronika buvo išdidi ir nusiskandino kaip tankistas.
Po kiemą vaikštinėjo vištos, antys ir kitoks šlamštas.
Velnias sugundė Faustą įsimylėti Margaritą − ir jam − rūpesčiai senatvėje, ir jai − kalėjimas...
Vingiu Jonas nepatiko ir Katrei, ir Žemaitei...
Mūsų name yra vaiku ir seneliu, kurie dar neina i mokykla.
Karvė − tai didelis gyvūnas, kuris savo kampuose turi kojas.
Berniukas įėjo į klasę, nuleido galvą ir taip žemyn galva stovėjo.
Princas palaike Undinėlę moterimi, nes nematė jos žemiau juosmens.
Jis buvo pasiturintis ūkininkas: turėjo kiaule, arklį ir žmoną...
Mano tėvai − ūkininkai. Sėdi, dėžes krauna...
Iš valstybinio lietuviu kalbos egzamino:
R.Granausko kūryboje žmogus buvo neatsiejamas nuo gyvulių ir nuo kaimo tradicijų.
Poetas buvo suaugęs su namais ir kloniais.
Šviesa verčia žmogų siekti vis plačiau ir daugiau.
J.Marcinkevičius gąsdina skaitytoją daugtaškiu.
Skaitytojas sužino apie namus, kuriuose ir tuno lyrinis subjektas.
Tai, kad herojui iš tiesu sunku, parodo autoriaus įtempta remarka („užgeria iš butelio“).
Duona − šventas ir ilgą kelią prakeliavęs patiekalas.
Visai neseniai Lietuvoje augo graži, didinga gėlė − tai Vytautas Mačernis.
Žinios, nauji dalykai − tai ne maistas, kuris susivirškina ir nieko nepalieka.
Grožis neturi sąvokos ar apibrėžimo.
Juk jokio senesnio pasaulyje daikto, kaip knyga, mes nerasime.
Knyga − tai malonus, įdomus daiktas.
Galiu duoti pavyzdį, kaip vyresnio amžiaus valdininkai, vadovai, direktoriai nenori priimti jauno, perspektyvaus žmogaus į darbo vietą, kur dirba niekam tikęs, kaip pavyzdžiui, elektrikas, kuris tik žino kaip lempoje pakeisti lemputę ir nesidomi naujomis technologijomis.
Knyga − tai krūva vienodo dydžio lapu, kurie surišti i viena krūvą ir surišti į viršelį.
Bet gamyklos savo atliekas pila į upę ir taip ją užteršia arba paleidžia į orą.
Knyga prasiskverbia pro storą šiuolaikinio žmogaus dvasinį kūną, įsiskverbia į širdį, protą, į pačią sielą.
Kiekvienas mūsų susiduria su vaikyste.
Įsitvirtinus gyvenime, belieka žmogui paskutinis noras, svajonė − susirasti savo vienintelę, išrinktąją.
Kažkada atsirado žmonija.
Mūsų gyvenimas kartojasi kiekvieną dieną.
Dažnai pasikartojanti paauglių problema − meilė.
Jei nori įgyvendinti, manau, svarbiausią gyvenimo tikslą − į gyvenimą išleisti palikuonį, turi draugystę pradėti ne proto, o charakterio sumetimais.
Ji buvo labai išsilavinusi, todėl kvepinosi kvepalais.
Miesto centre auga parkas, apsodintas mūsų tėvais.
Gimtadienyje mus vaišino tortu ir petardomis.
Vinco Kudirkos tėvai buvo paprasti kolūkiečiai.
Julius Janonis ėjo Nemuno pakrante, ir per jo skylėtas kelnes matėsi valstietiška poeto prigimtis.
Ir tada kunigaikštis Gediminas pasiuntė kryžiuočiams telegramą...
Kaktusas nukrito ant katinėlio ir sukniaukė iš skausmo.
Ana Karenina nesurado tikro vyro ir todėl atsigulė po traukiniu.
Visi poeto eilėraščiai buvo rimuoti, kas kitiems poetams retai pasitaiko...
Mano įsimintiniausia diena − tyli liepos naktis...
Italijoje Gogolis ilsėjosi nuo revizorių.
Senovėje beždžiones buvo plikos, bet kai atėjo ledynmetis, jos apaugo plaukais, ir tai padėjo joms tapti žmonėmis...
Žiemą miške neliko ne vieno čiulbančio paukštelio, išskyrus varną.
Kai nebūdavo vyro, Milda dažnai išeidavo į lauką, kol palaipsniui tapo moterimi.
Vartininko akys kaip ir jo kojos bėgiojo paskui kamuolį.
Šunų parodoje dalyvavo dogai, vilkšuniai, laikos, sargiai, bokseriai ir teisėjai.
Ant savo galo vabalas turi švieselę, kuria ir vilioja pateles.
Rašytoja buvo jautri daugelyje savo vietų...
Perskaitęs savo „Dievu mišką“ Sruoga sužinojo, kaip sunku jam buvo koncentracijos stovykloje.
Tiškevičiai, nors ir aristokratai, buvo inteligentiški žmonės.
Veronika buvo išdidi ir nusiskandino kaip tankistas.
Po kiemą vaikštinėjo vištos, antys ir kitoks šlamštas.
Velnias sugundė Faustą įsimylėti Margaritą − ir jam − rūpesčiai senatvėje, ir jai − kalėjimas...
Vingiu Jonas nepatiko ir Katrei, ir Žemaitei...
Mūsų name yra vaiku ir seneliu, kurie dar neina i mokykla.
Karvė − tai didelis gyvūnas, kuris savo kampuose turi kojas.
Berniukas įėjo į klasę, nuleido galvą ir taip žemyn galva stovėjo.
Princas palaike Undinėlę moterimi, nes nematė jos žemiau juosmens.
Jis buvo pasiturintis ūkininkas: turėjo kiaule, arklį ir žmoną...
Mano tėvai − ūkininkai. Sėdi, dėžes krauna...
Iš valstybinio lietuviu kalbos egzamino:
R.Granausko kūryboje žmogus buvo neatsiejamas nuo gyvulių ir nuo kaimo tradicijų.
Poetas buvo suaugęs su namais ir kloniais.
Šviesa verčia žmogų siekti vis plačiau ir daugiau.
J.Marcinkevičius gąsdina skaitytoją daugtaškiu.
Skaitytojas sužino apie namus, kuriuose ir tuno lyrinis subjektas.
Tai, kad herojui iš tiesu sunku, parodo autoriaus įtempta remarka („užgeria iš butelio“).
Duona − šventas ir ilgą kelią prakeliavęs patiekalas.
Visai neseniai Lietuvoje augo graži, didinga gėlė − tai Vytautas Mačernis.
2010 m. rugsėjo 1 d.
Štai jums rekomenduojamų vartoti frazių sąrašas:
"Nusikalstamas sandoris" - reikia sakyti "abejotinas sandoris" arba "neskaidrus sandoris";
"Akivaizdžios vagystės ir plėšimai" - reikia sakyti "galimai padaryta žala";
"Mokesčių mokėtojų pinigų grobstymas" - tokias vagystes tikslinga vadinti tiesiog "klaidomis";
"Ikiteisminių tyrimų vilkinimas" - reikia sakyti "domisi prokurorai";
"Visi galai į vandenį" - reikia sakyti "įkalčiai su įrodymais perduoti Generalinei prokuratūrai" (galima sakyti ir tiesiog "prokuratūrai");
"Politikas meluoja" - reikia sakyti "politikas sako ne visą tiesą";
"Pinigų plovimas" - pastaruoju metu dažniausiai keistina į "įvaizdžio formavimas" arba "kultūros projektas";
"Valdininkas apsivogė"- reikia sakyti "valdininkas išlaidavo";
"Stambaus masto valstybinis korupcinis susitarimas" galima sakyti "neskaidrus susitarimas";
"Valdžios struktūrų sąmoningas tiesos slėpimas nuo visuomenės" - reikia sakyti "informacijos teikimas visuomenei savo kompetencijos ribose";
"Valdininkas iššvaistė" - reikia sakyti "tarnautojas panaudojo".
Dėmesio, labai svarbu (!) - aiškų, suprantama ir visiems gerai žinomą žodį "mafija" - visada reikia keisti gražiu žodžiu "oligarchija".
"Valdančiųjų partijų šalies piliečių mulkinimas" geriau vartoti bendrinį posakį "Lietuvos tūkstantmetis";
"Banditų gauja" - reikia sakyti "biznio grupė";
"Prezervatyvas" - reikia sakyti "guminis maišas" arba "spermos maišas";
"Išvogti pinigai" - reikia sakyti "pinigai panaudoti neracionaliai";
"Valdininkas turėtų nevogti" - reikia sakyti "valdininkas turėtų tvarkytis ūkiškiau";
"Pinigai išleisti neefektyviai" - reikia sakyti "pinigai įsisavinti legaliai";
"Miesto valdžios savivalė" - reikia sakyti "miesto savivaldybės sprendimai".
"Politikas siekia valdžios" - reikia sakyti "politikas nenori būti abejingas".
"Politikas pagautas vagiant" - reikia sakyti "su politiku įvyko politinis susidorojimas".
"Valdininkas" arba "seimūnas" - reikia sakyti "tarnautojas" (nuo žodžio "tarnauti" - tai Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus siūlymas).
"Stok, vagie" - reikia sakyti taip - "atsiprašome, mes turime jums priekaištų".
"Vagia net nemirkteldami" - reikia sakyti "pinigų skaičiuoti dar neišmoko".
"Suklastotas dokumentas" - reikia sakyti "dokumente forma neatitinka turinio".
"Užglaistyti kolegų aferas ir nusikaltimus" - reikia sakyti "atkurti pasitikėjimą teisėsaugos institucijom" (arba valstybe).
"Sukčiavimo schema užvaldant svetimą turtą" - reikia sakyti "projektas".
"Padugnė aferistas" - reikia sakyti "spalvinga asmenybė".
"Nusikalstamas sandoris" - reikia sakyti "abejotinas sandoris" arba "neskaidrus sandoris";
"Akivaizdžios vagystės ir plėšimai" - reikia sakyti "galimai padaryta žala";
"Mokesčių mokėtojų pinigų grobstymas" - tokias vagystes tikslinga vadinti tiesiog "klaidomis";
"Ikiteisminių tyrimų vilkinimas" - reikia sakyti "domisi prokurorai";
"Visi galai į vandenį" - reikia sakyti "įkalčiai su įrodymais perduoti Generalinei prokuratūrai" (galima sakyti ir tiesiog "prokuratūrai");
"Politikas meluoja" - reikia sakyti "politikas sako ne visą tiesą";
"Pinigų plovimas" - pastaruoju metu dažniausiai keistina į "įvaizdžio formavimas" arba "kultūros projektas";
"Valdininkas apsivogė"- reikia sakyti "valdininkas išlaidavo";
"Stambaus masto valstybinis korupcinis susitarimas" galima sakyti "neskaidrus susitarimas";
"Valdžios struktūrų sąmoningas tiesos slėpimas nuo visuomenės" - reikia sakyti "informacijos teikimas visuomenei savo kompetencijos ribose";
"Valdininkas iššvaistė" - reikia sakyti "tarnautojas panaudojo".
Dėmesio, labai svarbu (!) - aiškų, suprantama ir visiems gerai žinomą žodį "mafija" - visada reikia keisti gražiu žodžiu "oligarchija".
"Valdančiųjų partijų šalies piliečių mulkinimas" geriau vartoti bendrinį posakį "Lietuvos tūkstantmetis";
"Banditų gauja" - reikia sakyti "biznio grupė";
"Prezervatyvas" - reikia sakyti "guminis maišas" arba "spermos maišas";
"Išvogti pinigai" - reikia sakyti "pinigai panaudoti neracionaliai";
"Valdininkas turėtų nevogti" - reikia sakyti "valdininkas turėtų tvarkytis ūkiškiau";
"Pinigai išleisti neefektyviai" - reikia sakyti "pinigai įsisavinti legaliai";
"Miesto valdžios savivalė" - reikia sakyti "miesto savivaldybės sprendimai".
"Politikas siekia valdžios" - reikia sakyti "politikas nenori būti abejingas".
"Politikas pagautas vagiant" - reikia sakyti "su politiku įvyko politinis susidorojimas".
"Valdininkas" arba "seimūnas" - reikia sakyti "tarnautojas" (nuo žodžio "tarnauti" - tai Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus siūlymas).
"Stok, vagie" - reikia sakyti taip - "atsiprašome, mes turime jums priekaištų".
"Vagia net nemirkteldami" - reikia sakyti "pinigų skaičiuoti dar neišmoko".
"Suklastotas dokumentas" - reikia sakyti "dokumente forma neatitinka turinio".
"Užglaistyti kolegų aferas ir nusikaltimus" - reikia sakyti "atkurti pasitikėjimą teisėsaugos institucijom" (arba valstybe).
"Sukčiavimo schema užvaldant svetimą turtą" - reikia sakyti "projektas".
"Padugnė aferistas" - reikia sakyti "spalvinga asmenybė".
2010 m. rugpjūčio 25 d.
2010 m. rugpjūčio 24 d.
2010 m. rugpjūčio 20 d.
2010 m. rugpjūčio 19 d.
2010 m. rugpjūčio 10 d.
2010 m. rugpjūčio 6 d.
2010 m. rugpjūčio 2 d.
2010 m. liepos 22 d.
2010 m. liepos 21 d.
2010 m. liepos 2 d.
2010 m. liepos 1 d.
2010 m. birželio 26 d.
2010 m. birželio 16 d.
2010 m. birželio 15 d.
2010 m. birželio 14 d.
2010 m. birželio 12 d.
2010 m. birželio 10 d.
2010 m. birželio 7 d.
2010 m. birželio 2 d.
2010 m. gegužės 25 d.
2010 m. gegužės 14 d.
2010 m. gegužės 13 d.
2010 m. gegužės 3 d.
2010 m. balandžio 28 d.
2010 m. balandžio 26 d.
2010 m. balandžio 22 d.
2010 m. balandžio 21 d.
2010 m. balandžio 19 d.
2010 m. balandžio 16 d.
2010 m. balandžio 15 d.
2010 m. balandžio 11 d.
2010 m. balandžio 8 d.
2010 m. balandžio 5 d.
2010 m. balandžio 2 d.
2010 m. balandžio 1 d.
2010 m. kovo 27 d.
2010 m. kovo 25 d.
2010 m. kovo 24 d.
2010 m. kovo 22 d.
Pasiaiškinimas
Realiai pateiktas darbuotojo pasiaiškinimas vadovybei.
Pasiaiškinimas dėl nedalyvavimo viename kompanijos renginyje, kuris vyko per išeigines.
Aišku, visų darbuotojų dalyvavimas buvo privalomas.
UAB "N" prezidentui
p. XXX
Pasiaiškinimas
gerb. prezidente,
Kadangi šeštadienis ir sekmadienis yra poilsio dienos, aš taip ir nesupratau, kodėl privalau atsiskaitinėti prieš kompanijos vadovybę dėl to, kaip aš praleidžiu išeigines dienas. Nors, neslėpsiu, man yra malonus toks ypatingas aukštų mūsų kompanijos pareigūnų dėmesys mano kukliai personai, todėl su malonumu esu pasiruošęs patenkinti svetimą smalsumą.
Taigi, šeštadienį aš jokiu būdu negalėjau dalyvauti kompanijos renginyje, nes penktadienį vakare man paskambino sena mano pažįstama ir pasiūlė susitikti. Mes nuostabiai praleidome laiką restorane, o po to nusprendėme važiuoti pas mane į namus. Labai gaila, kad jus domina tik 20-ta diena, nes pats įdomumas buvo 19-tos dienos vakare. Na, bet tiek to. 20-tos dienos ryte atsibudau stipriai pririštas odiniais dirželiais prie lovos ir prisiminiau, kad vėluoju į kompanijos renginį, kuris toks būtinas mūsų kompanijai konsoliduojant visų darbuotojų jėgas pasirinktos strategijos vykdymui. Motyvuodamas korporaciniais kompanijos interesais, aš ėmiau įtikinėti Daivą, kad man būtinai reikia į tuos užsiėmimus ir maldavau atrišti man rankas. Bet ji kategoriškai atsisakė tai padaryti, argumentuodama savo poelgį tuo, kad ji žino daug įdomesnių laiko praleidimo būdų, nei tas renginys. Aš netgi bandžiau reikalauti, kad jinai mane atrištų, bet vietoj atsakymo gavau lengvą plekštelėjimą odiniu bizūnėliu per kairįjį užpakalio pusrutulį ir bučinį į lūpas. Tokiu būdų aš fiziškai negalėjau išeiti iš namų ir pirmąją dienos pusę mes praleidome lovoje užsiiminėdami seksu. Kažkuriuo tai momentu man tai netgi pasirodė įdomiau, nei šokinėti iš medžių ant žemės, bet aš buvau stiprus, vijau šias mintis šalin ir galvojau tik apie savo kolegas, kurie tuo pat metu stiprino savo korporatyvinę dvasią. Artėjant pietums, visas išsekintas (hmm... tik dabar supratau šio žodžio pačią esmę) aš prisiminiau viceprezidento penktadieninį pranešimą, tą patį kuris užsibaigė žodžiais "Šokinės visi !!!". Laimei, idėja pašokti palaikė ir mano partnerė ir aš su ypatingu užsidegimu ėmiau pildyti viceprezidento nurodymus. Mes be pertraukos šokome visą antrą dienos pusę. Kadangi paliepime nubuvo tiesiogiai nurodyta, kokius šokius derėtų šokti šeštadienio popietę, tad repertuarą sudarinėjau aš pats. Mes šokome sambo, rumbą, salsą, polką, valsą, repą, hip hopą, mažųjų gulbių šokį, didžiųjų gulbių šokį ir netgi žemutinį breikdencą lovoje. Taip kad viceprezidento nurodymai buvo išpildyti iki smulkmenų. Tikiuosi šito pasiaiškinimo pilnai užteks. Reikalui esant esu pasirengęs pateikti detalesnį aprašymą su nuotraukomis ir video juostomis. Gaila, kad domina tik 20-ta
Pasiaiškinimas dėl nedalyvavimo viename kompanijos renginyje, kuris vyko per išeigines.
Aišku, visų darbuotojų dalyvavimas buvo privalomas.
UAB "N" prezidentui
p. XXX
Pasiaiškinimas
gerb. prezidente,
Kadangi šeštadienis ir sekmadienis yra poilsio dienos, aš taip ir nesupratau, kodėl privalau atsiskaitinėti prieš kompanijos vadovybę dėl to, kaip aš praleidžiu išeigines dienas. Nors, neslėpsiu, man yra malonus toks ypatingas aukštų mūsų kompanijos pareigūnų dėmesys mano kukliai personai, todėl su malonumu esu pasiruošęs patenkinti svetimą smalsumą.
Taigi, šeštadienį aš jokiu būdu negalėjau dalyvauti kompanijos renginyje, nes penktadienį vakare man paskambino sena mano pažįstama ir pasiūlė susitikti. Mes nuostabiai praleidome laiką restorane, o po to nusprendėme važiuoti pas mane į namus. Labai gaila, kad jus domina tik 20-ta diena, nes pats įdomumas buvo 19-tos dienos vakare. Na, bet tiek to. 20-tos dienos ryte atsibudau stipriai pririštas odiniais dirželiais prie lovos ir prisiminiau, kad vėluoju į kompanijos renginį, kuris toks būtinas mūsų kompanijai konsoliduojant visų darbuotojų jėgas pasirinktos strategijos vykdymui. Motyvuodamas korporaciniais kompanijos interesais, aš ėmiau įtikinėti Daivą, kad man būtinai reikia į tuos užsiėmimus ir maldavau atrišti man rankas. Bet ji kategoriškai atsisakė tai padaryti, argumentuodama savo poelgį tuo, kad ji žino daug įdomesnių laiko praleidimo būdų, nei tas renginys. Aš netgi bandžiau reikalauti, kad jinai mane atrištų, bet vietoj atsakymo gavau lengvą plekštelėjimą odiniu bizūnėliu per kairįjį užpakalio pusrutulį ir bučinį į lūpas. Tokiu būdų aš fiziškai negalėjau išeiti iš namų ir pirmąją dienos pusę mes praleidome lovoje užsiiminėdami seksu. Kažkuriuo tai momentu man tai netgi pasirodė įdomiau, nei šokinėti iš medžių ant žemės, bet aš buvau stiprus, vijau šias mintis šalin ir galvojau tik apie savo kolegas, kurie tuo pat metu stiprino savo korporatyvinę dvasią. Artėjant pietums, visas išsekintas (hmm... tik dabar supratau šio žodžio pačią esmę) aš prisiminiau viceprezidento penktadieninį pranešimą, tą patį kuris užsibaigė žodžiais "Šokinės visi !!!". Laimei, idėja pašokti palaikė ir mano partnerė ir aš su ypatingu užsidegimu ėmiau pildyti viceprezidento nurodymus. Mes be pertraukos šokome visą antrą dienos pusę. Kadangi paliepime nubuvo tiesiogiai nurodyta, kokius šokius derėtų šokti šeštadienio popietę, tad repertuarą sudarinėjau aš pats. Mes šokome sambo, rumbą, salsą, polką, valsą, repą, hip hopą, mažųjų gulbių šokį, didžiųjų gulbių šokį ir netgi žemutinį breikdencą lovoje. Taip kad viceprezidento nurodymai buvo išpildyti iki smulkmenų. Tikiuosi šito pasiaiškinimo pilnai užteks. Reikalui esant esu pasirengęs pateikti detalesnį aprašymą su nuotraukomis ir video juostomis. Gaila, kad domina tik 20-ta
2010 m. kovo 20 d.
2010 m. kovo 19 d.
2010 m. kovo 17 d.
40 priežasčių, dėl kurių geriau būti vyru nei moterimi
1. Tavo telefoninis pokalbis trunka 30 sekundžių.
2. Filmuose nuogas kur kas dažniau rodo moteris.
3. Savaitės atostogoms tau užtenka vieno lagamino.
4. Tau nereikia sekti savo draugų seksualinio gyvenimo.
5. Eilė į tualetą 80 proc. trumpesnė.
6. Tu pats gali atidaryti visus butelius.
7. Seniems tavo draugams nusispjauti į tavo svorio pokyčius.
8. Perjungiant kanalus televizoriuje tau nereikia sustoti ilgiau nei 5 sekundėms.
9. Tavo užpakalio forma neturi jokios reikšmės įsidarbinant.
10. Visi tavo orgazmai tikri.
11. Tavęs neužpuola vaikinai ledo rutulio vartininko kaukėmis.
12. Tau nereikia visą laiką nešiotis pilno rankinuko būtiniausių daiktų.
13. Kai tave kritikuoja, tau nereikia panikuoti, jog visi aplink tavęs slapta nekenčia.
14. Garažas ir televizoriaus pultas - tavo ir tik tavo.
15. Vestuvių reikalai susiklosto patys savaime.
16. Jei tave kas nors užmiršta kur nors pasiųsti, jis vis dar gali likti tavo draugu.
17. Tavo trumpikės kainuoja kur kas pigiau.
18. Tau nereikia skusti nieko, kas žemiau kaklo.
19. Niekas iš tavo bendradarbių negali tavęs pravirkdyti.
20. Tau nereikia kiekvieną vakarą užmigti šalia plaukuoto užpakalio.
21. Jei tu esi 34 viengungis – niekas nekreipia į tave dėmesio.
22. Viskas, kas randasi ant tavo veido, yra natūralios spalvos ir formos.
23. Tu gali mėgautis tyla sėdėdamas mašinos keleivio vietoje.
24. Visos problemos išsprendžiamos gėlių pagalba.
25. Mintims apie seksą tu skiri 90 procentų laisvo nuo miego laiko.
28. Tu gali nusiimti palaidinę, jei tau karšta.
29. Automobilių turgaus prekeiviai gali tau sakyti tiesą.
30. Tau nusispjauti, ar pastebėjo aplinkiniai tavo naująją šukuoseną.
31. Tu gali valandų valandas tylėdamas žiūrėti su savo draugu futbolą ir nesikankinti mintimi: „Gal jis ant manęs pyksta?“
34. Tu žinai mažiausiai 20 alaus butelio atidarymo būdų.
35. Žmonės, kai tu su jais kalbi, niekada nespokso į tavo krutinę.
36. Tu visada gali užbėgti pas draugą be „nedidelės dovanėlės“.
37. Jei tu sutartu laiku nepaskambinsi draugui, jis visiems aplinkiniams nepasakos, kaip tu pasikeitei.
38. Tu niekada nepraleisi progos pasimylėti vien todėl, kad „neturi nuotaikos“.
39. Tau nereikia atsiminti niekieno gimtadienių ir vestuvių metinių datų.
40. Jei kitas vyriškis vakarėlyje pasirodė apsirengęs lygiai taip pat kaip tu, jūs galite tapti geriausiais draugais.
2. Filmuose nuogas kur kas dažniau rodo moteris.
3. Savaitės atostogoms tau užtenka vieno lagamino.
4. Tau nereikia sekti savo draugų seksualinio gyvenimo.
5. Eilė į tualetą 80 proc. trumpesnė.
6. Tu pats gali atidaryti visus butelius.
7. Seniems tavo draugams nusispjauti į tavo svorio pokyčius.
8. Perjungiant kanalus televizoriuje tau nereikia sustoti ilgiau nei 5 sekundėms.
9. Tavo užpakalio forma neturi jokios reikšmės įsidarbinant.
10. Visi tavo orgazmai tikri.
11. Tavęs neužpuola vaikinai ledo rutulio vartininko kaukėmis.
12. Tau nereikia visą laiką nešiotis pilno rankinuko būtiniausių daiktų.
13. Kai tave kritikuoja, tau nereikia panikuoti, jog visi aplink tavęs slapta nekenčia.
14. Garažas ir televizoriaus pultas - tavo ir tik tavo.
15. Vestuvių reikalai susiklosto patys savaime.
16. Jei tave kas nors užmiršta kur nors pasiųsti, jis vis dar gali likti tavo draugu.
17. Tavo trumpikės kainuoja kur kas pigiau.
18. Tau nereikia skusti nieko, kas žemiau kaklo.
19. Niekas iš tavo bendradarbių negali tavęs pravirkdyti.
20. Tau nereikia kiekvieną vakarą užmigti šalia plaukuoto užpakalio.
21. Jei tu esi 34 viengungis – niekas nekreipia į tave dėmesio.
22. Viskas, kas randasi ant tavo veido, yra natūralios spalvos ir formos.
23. Tu gali mėgautis tyla sėdėdamas mašinos keleivio vietoje.
24. Visos problemos išsprendžiamos gėlių pagalba.
25. Mintims apie seksą tu skiri 90 procentų laisvo nuo miego laiko.
26. Trijų porų avalynės tau per akis.
28. Tu gali nusiimti palaidinę, jei tau karšta.
29. Automobilių turgaus prekeiviai gali tau sakyti tiesą.
30. Tau nusispjauti, ar pastebėjo aplinkiniai tavo naująją šukuoseną.
31. Tu gali valandų valandas tylėdamas žiūrėti su savo draugu futbolą ir nesikankinti mintimi: „Gal jis ant manęs pyksta?“
32. Tavo nuotaika vienoda visą mėnesį.
34. Tu žinai mažiausiai 20 alaus butelio atidarymo būdų.
35. Žmonės, kai tu su jais kalbi, niekada nespokso į tavo krutinę.
36. Tu visada gali užbėgti pas draugą be „nedidelės dovanėlės“.
37. Jei tu sutartu laiku nepaskambinsi draugui, jis visiems aplinkiniams nepasakos, kaip tu pasikeitei.
38. Tu niekada nepraleisi progos pasimylėti vien todėl, kad „neturi nuotaikos“.
39. Tau nereikia atsiminti niekieno gimtadienių ir vestuvių metinių datų.
40. Jei kitas vyriškis vakarėlyje pasirodė apsirengęs lygiai taip pat kaip tu, jūs galite tapti geriausiais draugais.
2010 m. kovo 16 d.
2010 m. kovo 15 d.
2010 m. kovo 12 d.
2010 m. kovo 10 d.
2010 m. kovo 9 d.
Autorinių teisių ateitis
Paprastas butas Maskvoje, 2018 metai.
— Tėti, ar galiu aš iš tavo kortelės paimti 99 dolerius? Už knygą reikia sumokėti…
— O kokia knyga?
— Na, šitas, Dostojevskis. „Nusikaltimas ir bausmė“.
— O kam pirkti. Pas mus juk yra.
— Tikrai? Koks failo pavadinimas?
— Prie ko čia failas. Ji štai čia, lentynoje stovi…
— Fui. Čia gi popierinė knygą!
— Na ir kas? Aš savo laikais, būdamas tavo amžiaus, ją perskaičiau.
— Tavo laikais, tavo laikais… Ten paieškos nėra. Kaip aš tavo manymu citatų ieškosiu? Garsinio palaikymo joje taip pat nėra. Animuotų paveikslėlių irgi. Tik tekstas, kuriame netgi šrifto ir to pasikeisti neįmanoma… Tėti, tu ką, iš manęs mokykloje visi juoksis! Pats tokią skaityk.
— Na gerai. Štai, imk DVD. Prieš penkiolika metų pirkau.
— Ką tokį? DVD? O kaip, tavo manymu, aš tą antikvariatą perskaitysiu? Į politechnimos muziejų atiduok. Tu dar perfokortose Dostojevskį pasiūlyk!
— Jei jau toks protingas, pasiieškok internete ir atsisiųsk dykai.
— Atsisiųsti, knygą, nemokamai!?
— Na, taip. O kaip dar kitaip? Dostojevskio knygoms senai nebegalioja autorinės teisės… Garantuotai kur nors guli.
— Tu ką, tėti! Čia tavo laikais, amžiaus pradžioje viską dykai siųstis buvo galima. Ar tu nežinai, kad jau penkti metai, kai autorinės teisės visoms knygoms, visam laikui perduotos Amerikos knygų leidėjų asociacijai. O gal tu nori, kad mane, kaip sektos narį Dmitrijų Sliarovą į belangę iki gyvos galvos uždarytu?
— Bet juk Dostojevskis ne amerikietis! Prie ko čia Amerikos leidėjai.
— O kam tai rūpi? Tėti, tu kartais ne antiglobalistas?
— Ne, ką tu! Sūnau, gaila beveik 100-ą dolerių išleisti failui. Gal geriau klasiokų paprašyk šito failo. Pas juos tai tikrai bus. O tu jiems, kada nors, savo failą duosi.
— Žinoma! Jei jie man savo Dostojevskį duos, tai kur aš jį skaitysiu?
— Kaip tai kur? Jie savo kopiją pas save, namie, tu savo čia.
— Na tu visai atsilikęs nuo gyvenimo. Knygą galima skaityti tik iš to kompiuterio, iš kurio jis nupirktas. Ir poliarizacijos kodas bus kitas… Tėti, tiesiog duok pinigų! Aš sau nusipirksiu normalią knygą.
— Na gerai. Imk vienkartinį slaptažodį, 99-iems žaliems iš mūsų sąskaitos. Mūsų laikais 100 dolerių buvo dideli pinigai…
— OK. Parsisiunčiau. Thanks.
— Žinai ką, duokš ir man pažiūrėti… Klausyk, sūnau, kokie čia paveiksliukai? Romane, lygtais to nebuvo…
— Žmogau, čia gi baneriai. Be banerių knyga kainuoja 699 žalius.
Atidarytame faile mirgėjo skelbimai: „Axe Proffessional, 2018 — šiuolaikiniai kirviai pagaląsti lazeriu“; „Kosmetinis salonas „Gertrūda“ — mes neleisim jums pavirsti senute“; Kankina problemos? Psichologinės pagalbos tarnyba „Porphyry“; „Greiti kreditai. Beveik už dyką“; „RASKOLNIKOFF.COM — linksmų senučių iškvietimas į bet kurį pasaulio kampelį“…
— Klausyk sūnau, o kur pats romano tekstas? Gal reikia palaukti kol baneriai išnyks?
— Na tu lyg iš medžio iškritęs! Šimtą metų lauksi. Tekstą skaityti reikia per poliarizacinius akinius. Be jų tik reklama matosi.
— O tai kam to reikia?
— Kaip kam? Kad niekas kitas, išskyrus apmokėjusį, negalėtų perskaityti knygos! Įsivaizduok, jei aš nusipirkau knygą, o kažkas, kuris nieko nepirko, už mano nugaros taip pat galėtu skaityti…
— Kažkokia nesąmonė. O jei aš taip pat akinius užsidėsiu?
— Cha, neišdegs! Failas priderintas tik mano akiniams. Kitiems akiniams kitas poliarizacijos kodas.
— Gerai, supratau, duok man savo akinius. Aš su jais pažiūrėsiu.
— Kaip pažiūrėsi? Jie tavęs pagal rainelę neatpažins. Tu su jai nieko nematysi, tik užrašą, kad užsidėjai ne savo akinius! Tiek to, tėti, netrukdyk skaityti! Turiu perskaityti iki kol licenzijos galiojimas nesibaigė, antraip arba failo nuomą teks pratęsti, arba knyga susinaikins. Netrukdyk, aš skaitau…
Po trijų valandų…
— Fuuu, viskas. Perskaičiau!
— Kaip tai perskaitei? „Nusikaltimas ir bausmė“ per tris valandas!?
— Na, taip. Aš ir greičiau būčiau perskaitęs, jei ne reklaminės pauzės kas pusvalandį.
— Vis vien netikiu! Pavyzdžiui, kas toksai Svidrigailovas?
— Kas kas?
— Aha, aišku. Kas toks Lužinas? Kas tokia Sonia Marmeladova?
— Na tu duodi! Iš kur man žinoti! Aš juk Home Edition skaičiau. Pas mane tik apie tai kaip Raskolnikovas senutę kirviu užmušė, o po to pasidavė. Apie visus kitus tai tik Professional versijoje, arba net Enterprise Edition pirkti reiktu. Pas mus tiek pinigų nėra.
— Mm, taip, pasaulis baigia išprotėti!
— Jau išprotėjo. Anksčiau turėjot ko nors imtis, prieš kokius penkiolika metų…
— Tėti, ar galiu aš iš tavo kortelės paimti 99 dolerius? Už knygą reikia sumokėti…
— O kokia knyga?
— Na, šitas, Dostojevskis. „Nusikaltimas ir bausmė“.
— O kam pirkti. Pas mus juk yra.
— Tikrai? Koks failo pavadinimas?
— Prie ko čia failas. Ji štai čia, lentynoje stovi…
— Fui. Čia gi popierinė knygą!
— Na ir kas? Aš savo laikais, būdamas tavo amžiaus, ją perskaičiau.
— Tavo laikais, tavo laikais… Ten paieškos nėra. Kaip aš tavo manymu citatų ieškosiu? Garsinio palaikymo joje taip pat nėra. Animuotų paveikslėlių irgi. Tik tekstas, kuriame netgi šrifto ir to pasikeisti neįmanoma… Tėti, tu ką, iš manęs mokykloje visi juoksis! Pats tokią skaityk.
— Na gerai. Štai, imk DVD. Prieš penkiolika metų pirkau.
— Ką tokį? DVD? O kaip, tavo manymu, aš tą antikvariatą perskaitysiu? Į politechnimos muziejų atiduok. Tu dar perfokortose Dostojevskį pasiūlyk!
— Jei jau toks protingas, pasiieškok internete ir atsisiųsk dykai.
— Atsisiųsti, knygą, nemokamai!?
— Na, taip. O kaip dar kitaip? Dostojevskio knygoms senai nebegalioja autorinės teisės… Garantuotai kur nors guli.
— Tu ką, tėti! Čia tavo laikais, amžiaus pradžioje viską dykai siųstis buvo galima. Ar tu nežinai, kad jau penkti metai, kai autorinės teisės visoms knygoms, visam laikui perduotos Amerikos knygų leidėjų asociacijai. O gal tu nori, kad mane, kaip sektos narį Dmitrijų Sliarovą į belangę iki gyvos galvos uždarytu?
— Bet juk Dostojevskis ne amerikietis! Prie ko čia Amerikos leidėjai.
— O kam tai rūpi? Tėti, tu kartais ne antiglobalistas?
— Ne, ką tu! Sūnau, gaila beveik 100-ą dolerių išleisti failui. Gal geriau klasiokų paprašyk šito failo. Pas juos tai tikrai bus. O tu jiems, kada nors, savo failą duosi.
— Žinoma! Jei jie man savo Dostojevskį duos, tai kur aš jį skaitysiu?
— Kaip tai kur? Jie savo kopiją pas save, namie, tu savo čia.
— Na tu visai atsilikęs nuo gyvenimo. Knygą galima skaityti tik iš to kompiuterio, iš kurio jis nupirktas. Ir poliarizacijos kodas bus kitas… Tėti, tiesiog duok pinigų! Aš sau nusipirksiu normalią knygą.
— Na gerai. Imk vienkartinį slaptažodį, 99-iems žaliems iš mūsų sąskaitos. Mūsų laikais 100 dolerių buvo dideli pinigai…
— OK. Parsisiunčiau. Thanks.
— Žinai ką, duokš ir man pažiūrėti… Klausyk, sūnau, kokie čia paveiksliukai? Romane, lygtais to nebuvo…
— Žmogau, čia gi baneriai. Be banerių knyga kainuoja 699 žalius.
Atidarytame faile mirgėjo skelbimai: „Axe Proffessional, 2018 — šiuolaikiniai kirviai pagaląsti lazeriu“; „Kosmetinis salonas „Gertrūda“ — mes neleisim jums pavirsti senute“; Kankina problemos? Psichologinės pagalbos tarnyba „Porphyry“; „Greiti kreditai. Beveik už dyką“; „RASKOLNIKOFF.COM — linksmų senučių iškvietimas į bet kurį pasaulio kampelį“…
— Klausyk sūnau, o kur pats romano tekstas? Gal reikia palaukti kol baneriai išnyks?
— Na tu lyg iš medžio iškritęs! Šimtą metų lauksi. Tekstą skaityti reikia per poliarizacinius akinius. Be jų tik reklama matosi.
— O tai kam to reikia?
— Kaip kam? Kad niekas kitas, išskyrus apmokėjusį, negalėtų perskaityti knygos! Įsivaizduok, jei aš nusipirkau knygą, o kažkas, kuris nieko nepirko, už mano nugaros taip pat galėtu skaityti…
— Kažkokia nesąmonė. O jei aš taip pat akinius užsidėsiu?
— Cha, neišdegs! Failas priderintas tik mano akiniams. Kitiems akiniams kitas poliarizacijos kodas.
— Gerai, supratau, duok man savo akinius. Aš su jais pažiūrėsiu.
— Kaip pažiūrėsi? Jie tavęs pagal rainelę neatpažins. Tu su jai nieko nematysi, tik užrašą, kad užsidėjai ne savo akinius! Tiek to, tėti, netrukdyk skaityti! Turiu perskaityti iki kol licenzijos galiojimas nesibaigė, antraip arba failo nuomą teks pratęsti, arba knyga susinaikins. Netrukdyk, aš skaitau…
Po trijų valandų…
— Fuuu, viskas. Perskaičiau!
— Kaip tai perskaitei? „Nusikaltimas ir bausmė“ per tris valandas!?
— Na, taip. Aš ir greičiau būčiau perskaitęs, jei ne reklaminės pauzės kas pusvalandį.
— Vis vien netikiu! Pavyzdžiui, kas toksai Svidrigailovas?
— Kas kas?
— Aha, aišku. Kas toks Lužinas? Kas tokia Sonia Marmeladova?
— Na tu duodi! Iš kur man žinoti! Aš juk Home Edition skaičiau. Pas mane tik apie tai kaip Raskolnikovas senutę kirviu užmušė, o po to pasidavė. Apie visus kitus tai tik Professional versijoje, arba net Enterprise Edition pirkti reiktu. Pas mus tiek pinigų nėra.
— Mm, taip, pasaulis baigia išprotėti!
— Jau išprotėjo. Anksčiau turėjot ko nors imtis, prieš kokius penkiolika metų…
2010 m. kovo 8 d.
2010 m. kovo 7 d.
2010 m. kovo 5 d.
2010 m. kovo 4 d.
2010 m. kovo 2 d.
2010 m. vasario 25 d.
2010 m. vasario 24 d.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
